Lapkričio 6 d. gimnazijos 7 – IV kl. moksleiviai ir dailės mokytoja Nijolė bei geografijos, kūno kultūros mokytojos Gražina, vykdantys projektą „Japonija – artima ir tolima“, lankėsi Japonijos ambasadoje, edukacinėje pamokoje „Čiunė Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos“.

       Japonijos diplomatas, rezidavęs Kaune, 1940 m. vasarą išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją. Nė neturėdamas vyriausybės sutikimo, paskutinėmis lemiamomis akimirkomis jis išdavinėjo „gyvenimo vizomis“ vėliau pavadintus leidimus net Kauno traukinių stotyje. 1985 metais Č. Sugiharai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, o Lietuvos ir Belgijos intelektualų ir verslininkų įkurta viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ skatina menininkus kurti kūrinius jo atminimui įamžinti. Kaune galima aplankyti Sugiharos namus ir istoriniuose konsulato kambariuose susipažinti su unikaliais dokumentais - prezidento Antano Smetonos įgaliojimais vicekonsului Ch. Sugiharai, diplomato ataskaitomis apie darbą Lietuvoje, telegramomis Japonijos vyriausybei apie Lietuvos padėtį 1940 metais, išduotų vizų sąrašu. Minint 100-ąsias Čijunės Sugiharos metines, 2001 metų spalio 2 dieną, jo garbei Vilniuje buvo pasodinta 200 japoniškų sakurų alėja. Japoniškų vyšnių grožiu pavasarį gėrėjomės ir mes.

           Kultūros ir informacijos centro darbuotoja pakvietė dar kartą apsilankyti ambasadoje ir arbatos gėrimo ceremonijos metu patirti gabalėlį Japonijos kultūros Lietuvoje.

Daugiau nuotraukų

          Spalio 28-ą dieną gimnazijoje buvo skirta ekskursijoms, pažintinei veiklai. Pažintinė, edukacinė veikla, vykdoma netradicinėje aplinkoje yra labai naudinga visiems. 2a, 2b ir 3a klasių pradinukai kartu su mokytojomis: Alesia Romanovskienė ir Natalija Onisčiuk, važiavome į Anykščius regėdami nuostabius Lietuvos gamtovaizdžius.

         Ekskursijos tikslas - geriau supažinti aplinką. Supažindinti moksleivius su ruginės duonos kepimo tradicija Lietuvoje. Arklio muziejuje aukštaitiškoje sodyboje pasitikusi šeimininkė pristato XIX a. valstiečio buitį, su sodybos aplinka, būdingais pastatais. Supažindinti su duonos kepimo, jos vartojimo tradicijomis įvairių bendruomenės ir šeimos švenčių. Aptarti pagrindiniai žemės ūkio darbai (sėja, pjovimas, kūlimas ir malimas), juos lydėjusios tradicijos. Įtvirtinti vaikų žinias apie duonos kelią nuo lauko iki stalo, panaudojant tautosaką, daineles.

       Maršrutas. Įvažiavę į Anykščius pamatėme aukštą ir gražią Anykščių Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, statyta 1899 – 1909 mm., – ryškiausias Anykščių panoramos akcentas. Palei bažnyčios pastatą vingiuoja Šventoji. Prisiminėme sakmę apie kunigaikštienę Oną  ir kodėl  miestas amžiams bėgant buvo taip pavadintas. Šis kraštas yra daugelio lietuvių rašytojų A. Baranausko, J. Biliūno ir kitų gimtinė.

           Nuostabiame Niūronių sodžiaus gamtos kampelyje nuo 1978 m. veikia Arklio muziejus – vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje. Jame eksponuojama viskas, kas susiję su žirginiu sportu, darbiniais arkliais ir senovinėmis žemdirbystės tradicijomis. Jo šeimininko labai išsamų pasakojimą apie arklio, kaip žmogaus draugo ir pagalbininko gyvenimo istorijas karo metu, buityje ar gesinant gaisrus. Muziejus šiuolaikiškai įrengtas, žymiai prasiplėtęs, nes tai jubiliejiniai metai šioms muziejų ekspozicijoms. Šis muziejus toks vienintelis Lietuvoje. Didžiausia atrakcija mokiniams buvo  -  pasivažinėjimai arkliuku ar mažu poni arkliukų karuselė, kur suposi ir maži ir dideli ir galo nebūtų buvę tam malonumui.

       Aplankėme Niuronio miestelį, kur dalyvavome edukacinėje duonos kepimo pamokėlėje „Duonelė mūsų kasdieninė“, susipažinome su senovės žmonių gyvenimų, buitimi ir supratome kaip svarbu gerbti, mylėti ir saugoti duoną, kad ji neišeitų iš namų. Mokiniai negalėjo sulaukti, kada galės paragauti šio nuostabaus kepinio, tačiau sodybos šeimininke perspėjo, jog duonelę valgyti galima tik sekančią dieną – tada ji yra dar gardesnė ir sveikesnė.

        Dėkojame sodybos šeiminikams už svetingumą ir tikime, jog mūsų mokiniai ilgai prisimins šią naudingą patirtį ir supras duonos šventumą bei reikšmę mūsų šalies istoriją, tradicijas.

2b klasės vadovė Alesia Romanovskienė

Daugiau nuotraukų

              Spalio 28 d. buvo labai graži rudens diena, kai galima prasmingai išnaudoti laiką ir pamatyti ką nors nauja. 7a klasės mokiniams ta nauja patirtis buvo edukacija Verkių gatvėje įsikūrusiame zooparke, kuriame pagal Kultūros paso programą vyko užsiėmimas "Kitu kampu: gyvūnai iš apačios". Tik įėjus į patalpas maloniai nuteikė smalsiai iš fotografijų į žmones žiūrintys gyvūnai, kuriems bendras  fotografavimo rakursas - iš apačios. Nuotraukoms skirta speciali patalpa. Nuo sienų žvelgė būriai gyvūnų. Šimtakojis tarsi šiureno savo kojytėmis, lemūras savo ilga uodega troško paliesti žmogui ranką, varlė prisispaudė letenomis prie stiklo. Toks žvilgsnis leidžia pamatyti nežinomą gyvūno pusę ir patyrinėti juos ir nuotraukose, ir gyvai. Mokiniams labai patiko glostyti gyvus triušiukus, patys drąsiausi ėmė į rankas tarakoną ar žaltį bei žiūrėjo į akis smaugliui. Nuotraukos dar ilgai padės prisiminti svarbiausius įspūdžius iš edukacijos ir praskaidrins atostogų dienas. 

Daugiau nuotraukų

                Spalio 28 d. 5 a ir b klasės kartu su savo mokytojomis Viktorija Kuzmitovičiūte ir Svetlana Rogovskaja dalyvavo tapybos ant vandens edukaciniame užsiėmime. Dalyviai sužinojo, kad tapybos ant vandens menas atsirado Kinijoje, susipažino su naudojamomis priemonėmis, medžiagomis ir piešimo technika. Užsiėmimas leido kiekvienam patirti neįprastų pojūčių mene, nes čia susilieja spalvos, vanduo ir judesys viename veiksme. Visiems buvo smagu atrasti vis naujas galimybes per judesius, naudojant lazdeles, džiaugtis procesu ir galiausiai nustebinti patį save sukurtu piešiniu.

Daugiau nuotraukų

              Spalio viduryje Lietuvos kino teatrai pradėjo rodyti dokumentinių filmų festivalį "Nepatogus kinas" apie įvykius ar reiškinius, kurie neramina visą žmoniją. Vienas iš pasaulyje paplitusių judėjimų - Gretos Thunberg iniciatyva pradėtas "Fridays for future", kurio aktyvistai dalyvauja diskusijose apie ekologinę žmonijos ateitį. Taigi 7a ir IV a klasių mokiniai, lydimi mokytojos Vilmos Markevičienės bei socialinės pedagogės Jevgenijos Petrucinos,  išvyko į " Forum Cinemas Vingis" stebėti dokumentinio filmo "2040-ieji", kurio siužetas apie tai, kaip australas filmo kūrėjas 2019 metais savo 4 metų dukrai pasakoja, koks pasaulis ateityje jos laukia. Kalbama apie įvairiausius išradimus, kuriuos pasitelkęs žmogus gal sustabdyti globalinį klimato atšilimą. Vienas labiausiai palikusių įspūdį vaizdų - kaip atrodo šiuolaikinės automobilių pilnos gatvės megapoliuose ir kuo jos virstų, jei žmonės panaikintų nuosavus automobilius ir pradėtų naudotis išnuomojamais savaeigiais saulės ir elektros energija varomais prietaisais. Gatvės ir milžiniškos automobilių aikštelės virstų pievomis, žolynais, saugiomis pėsčiųjų zonomis, kuriose šeimos kartu leistų laiką. Daugiaaukščiai pastatai ant stogų talpintų daržus, kur kaimynai draugiškai augintų pomidorus, agurkus ar klausytųsi bičių dūzgimo. Pasibaigus filmui  vyko diskusija su minėtos judėjimo "Fridays for future" aktyvistais Lietuvoje, kurios mintis buvo - geriausias laikas visiems draugiškai gelbėti planetą - čia ir dabar. Taigi renginys buvo naudingas daugeliu prasmių - ir mokslo naujienos pristatytos, ir asmenybės ugdymas vyko, ir patiko visiems mokiniams, nepriklausomai nuo amžiaus. Ačiū, organizatoriams, kurie pasiūlė šį nemokamą ir labai įdomų renginį. 

Daugiau nuotraukų

          Spalio 23 d. 5 a ir b klasių mokiniai kartu su savo mokytojomis Viktorija Kuzmitovičiūte ir Svetlana Rogovskaja apsilankė pačioje Vilniaus širdyje pasislėpusioje meduolių kepyklėlėje „Vilniaus meduoliai”, kur dalyvavo saldžiajame edukaciniame užsiėmime „Meduolių gamyba ir dekoravimas”. Kepyklėlės šeimininkas, trečios kartos kepėjas, Alvydas mokiniams papasakojo, kodėl kareiviai, eidami į karą, su savimi pasiimdavo meduolį, kodėl meduoliais prekiaudavo vaistinėse. Mokiniai bandė atspėti, kodėl į meduolius dedami prieskoniai ir kodėl glajus ant meduolių vadinamas Karališku. Sužinoję visus atsakymus, mokiniai ėmėsi svarbiausios užsiėmimo dalies – kūrybos: minkė ir kočiojo tešlą, lipdė širdžiai mielus meduoliukus, puošė ir margino juos, kaip tik norėjo! Vėliau paragavo savo iškeptų meduolių. Gražiai įpakuotus savo kūrinius vaikai parvežė dovanų savo mylimiems tėveliams, seneliams, broliams bei seserims.

Daugiau nuotraukų