Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazija
Vilniaus savivaldybės
Grigiškių gimnazija
Kalba:  ltruenpl
Tel./faks (8 5) 243 2555
Adresas Kovo 11-osios g. 21, Grigiškės, Vilniaus m. sav.
El  paštas rastine@grigiskiuvidurine.vilnius.lm.lt
 
Kraunasi...

Gražios Valstybės atkūrimo dienos šventės

      1918 m. vasario 16 d. tauta galų gale atsiduso tapusi nepriklausoma. Tiesa, kai 20 signatarų išdrįso paskelbti tautos valią, mažai kas tikėjosi, kad tai taps realybe. Tačiau į priekį vedė nesibaigiantis tikėjimas ir nesibaigiantys darbai.

      Minėdami iškilią šventę ir šiandien uždekime vieni kitus tikėjimu, kad sunkiu ir atkakliu  darbu, tikėjimu valstybės ateitimi, išsaugosime laisvę ir sukursime gerovę, apie kurią svajojame! Gražios Jums Valstybės atkūrimo dienos šventės!

      Sekime Vasario 16-osios signatarų komandiniu pavyzdžiu ir kurkime pilietišką ir veiklią dabarties ir ateities šalį saugodami istorinę atmintį. Pilietinės drąsos!

                                                            Gimnazijos Direktorė

 

VASARIO 16 – oji – LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA


ES porgramos Erasmus+ projekto,,Juggling among cultures: Drama dancE Arts Music for a Multicultural Europe“ , vykstančio šių metų vasario 1 - 5 dienomis

      ES porgramos Erasmus+ projekto,,Juggling among cultures: Drama dancE Arts Music for a Multicultural Europe“ , vykstančio šių metų vasario 1 - 5 dienomis, pirma diena praėjo ir turiningai, ir linksmai. Projektą iškilmingai ir šiltai pradėjo Thorsten Marco Knab, kiekvienai valstybei palinkėjęs prasmingo ir nuotaikingo darbo. Mokytojai, kurių iniciatyvą skatino ir puikiai mokė Nicolas Mittler, sėkmingai mokėsi repuoti, programuoti ,,Fruity Loops“ muziką. Mūsų dalyvės kūrybingai modernizavo lietuvių liaudies dainą ,,Ėjo senis lauko arti“. Anot projekto organizatorių, ,,Lithuania is great!“ ( projekto sutartis Nr. 2018-1-DE03-KA229-047404_3/2).

         Mokiniams Nicolas Mittleris papasakojo apie muzikos žanrą repas, kuris atsirado ir formavosi 1950-1970 metais. Repo kilmės šaknys – JAV. Repas populiariausias tarp afroamerikiečių. Repas yra pagrindinė HIP-HOP subkultūros dalis, vokalinės raiškos forma. Jis turi daug įvairių stilių, pakraipų. Dauguma reperių turi savitus stilius. Repas nėra vien rimuotas šnekėjimas, jį sudaro hip hop ritmas – laužyto ritmo muzika, kuri naudojama visuose HIP HOP subkultūros muzikos žanruose, kaip R’n’B. Repas turi dvi pagrindines šakas, į kurias įeina stiliai. Repo aukso amžiumi laikomas XX a. 9-asis dešimtmetis, kai repas pradėjo plisti po visą pasaulį. Išklausę repo atsiradimo istoriją, mokiniai turėjo atsakyti į klausimus, bandė kurti eiles, mokėsi kurti temą ir rimavo tekstą. Mokiniai kurdami eiles taikė minčių lietaus metodą.

         Vasario 3 d. mokiniai per žingsnį šoktelėjo pirmyn: repo ritmu dainavo strofas. Aišku, pradžioje buvo žodis ???? ir tik vėliau repo arenon žengė taktas. Ne iš karto mokiniai drąsiai pritarė Nicolas Mittler, bet vėliau vis tik mokytojas išjudino visus, savo drąsinančiom replikom užpildė ne tik kompiuterio erdvę, bet ir mokinių širdis. Neatsiliko nuo vaikų ir mūsų mokytojai: rytą pradėjo nuotaikinga sniegina mašina ir didžiuliu Seniu Besmegeniu. Silke, projekto koordinatorė, apgailestavo, kad Vokietijoje nėra tiek sniego. Sniego gausa Lietuvoje ir mūsų mokytojų gebėjimai sužavėjo visą Erasmus+ mokytojų kolektyvą.

           Š.m. vasario 2 dieną Ispanijos ES projekto Erasmus+ projekto + ,,DR.E.A.M -Juggling among cultures: Drama dancE Arts Music for a Multicultural Europe“ koordinatorė Mercedes Casuso Ispanijos DIEZ TV ANDUJAR/SER ANDUJAR televizijoje davė interviu ir papasakojo apie šią savaitę dėl pandemijos nuotoliniu būdu vykstantį finalinį mobilumą. Šį projektą vykdo partneriai iš Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Lietuvos.  

Projekto metu buvo stiprinamas tarpkultūrinis sąmoningumas ir savivertė. Visi dalyviai aktyviai vykdydami tarpkultūrinę veiklą įsitraukė į daugiakultūrę visuomeninę veiklą: piešė, šoko, vaidino ir dainavo.

 

Interviu labai daug kalbėjo apie veiklas mobilumo Lietuvoje metu.

Interviu nuoroda:

https://www.youtube.com/watch?v=Ielt2oy0qWQ

 

 

Daugiau nuotraukų


GEOGRAFIJOS ŽINIŲ KONKURSAS

         Vasario 3 d. įvyko kasmetinis ADVENTUR Geografijos žinių konkursas "Pažink Lietuvą ir pasaulį". Nuotoliniame konkurse dalyvavo ir mūsų gimnazijos moksleiviai - Marek Petkevič (8b), Darija Surkova, Emilija Orlovskaja ir Maksim Prusakov (Ib), Ernestas Tylinga ir Michail Golovenkov (IIa). 
       Klausimus apie Lietuvos, Europos ir pasaulio įžymias vietas, UNESCO objektus, unikalias tautų tradicijas, šventes, šalių simboliką parengė Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos nariai. 
       Šiemet, ADVENTUR tarptautinė turizmo paroda "Keliaukime vėl!" dėl pandeminės situacijos nukelta gegužės 14-16 d. Ją aplankysime ir mes! 
 
Sekime informaciją https://www.litexpo.lt/renginiai/adventur-2021/

ES porgramos Erasmus+ projekto ,,Museum Education a Digital Era” nuotolinis C5 mobilumas sausio 18 - 22 d.

    ES porgramos Erasmus+ projekto ,,Museum Education a Digital Era” (projekto sutarties Nr. 2018-1-EL01-KA229-047909_4/2), nuotolinis C5 mobilumas vyko šių metų sausio 18 - 22 dienomis. Šio projekto galutinis sukurtas produktas – virtualaus muziejaus įkūrimas. Muziejuje sukaupti eksponatai, atspindintys Graikijos, Portugalijos, Rumunijos, Lietuvos ir Vengrijos švietimo sistemos raidą. Virtualaus švietimo muziejaus nuoroda: https://www.artsteps.com/embed/5fb92a4e97dbc44901193a58/560/315?fbclid=IwAR3sTCtMQ5uE6gk3GiRijx9CgmCjq4OxN3xI0p-d07Y2FAuEsLB5W8oBqGg

     Šis projektas turėjo baigtis vasarą, bet dėl šalyje ir pasaulyje tvyrančios pandemijos projekto vykdymas pratęstas dar pusmečiui. Tikėjomės, kad galėsime vykdyti mobilumą Vengrijoje (Budapešte). Kiekvienos šalies dalyviai turėjo atlikti namų darbus, kurių užduotys buvo labai įdomios ir naudingos – reikėjo sukurti mažesniems mokiniams mokymosi priemones.

 

Mūsų mokinių, vykdžiusių šį projektą, įspūdžiai:

        ,,Mes turėjome padaryti kubą – prireikė IT žinių. Ant kubo reikėjo sudėti nuotraukas apie mokyklų istoriją. Mes pasirinkome į kubą sudėti Lietuvos mobilumo metu veiklų nuotraukas (dalyviai Kauno Švietimo muziejuje ir kt.).“

      ,,Užduotys buvo įdomios, turėjome nupiešti piešinį mokyklos tema, kad pradinių klasių mokiniai galėtų nuspalvinti. Kadangi tema ,,Švietimo vystymasis“, tai mums kilo idėja nupiešti Lietuvos ,,Vargo mokyklą“. Dar ne mažiau įdomesnė užduotis buvo nupiešti popierines lėles (berniuką ir mergaitę), o drabužiai, kuriais reikės tas lėles aprengti,  turėjo būti sovietinė mokyklinė uniforma. Mes pasirinkome nupiešti 1960-1992 m. mokyklines uniformas. Kada piešėme lėles, tai mūsų tėvai prisiminė, kad jie vaikystėje taip pat turėjo popierines lėles, piešė įvairius drabužius, bet sakė, kad mokyklinės uniformos nepiešė, nes nenorėjo jos dėvėti.

     ,,Projektas padėjo man patobulinti anglų kalbą, išmokau dirbti su įvairiomis IT programėlėmis, patobulino mano komunikavimo gebėjimus, aš daug sužinojau apie kitas šalis. Visas penkias dienas veiklos buvo puikiai suplanuotos. Turėjome galimybes dirbti grupėse.  Mes visi kartu dirbome su įvairiomis programomis, pvz.: Zoom, Kahoot, Jamboard“.

      ,,Trečią projekto dieną mes turėjome pristatyti savo gimnaziją, aš pasakojau apie mūsų mokyklos muziejų – tikrai labai jaudinausi, bet viskas baigėsi gerai. Įgijau drąsos, supratau komunikavo svarbą. Visas dienas vykdėme labai įdomias veiklas, todėl laikas prabėgdavo labai greitai.“

 

ES programos Erasmus+ projekto MEDE C5 mobilumo video:

 

https://www.youtube.com/watch?fbclid=IwAR31cNckr35917xWzkhHFciMNaJ64ld47KLAt6xLZ0-DUiRcOR7WyuH5kR0&v=_N5C9lip8TA&feature=youtu.be

 

Daugiau nuotraukų


Virtuali pamoka „Menas mirties akistatoje: Vilniaus geto teatras bei muzika“

        Sausio 29 d. IIa klasės mokiniai kartu su lietuvių kalbos mokytoja V. Kuzmitovičiūte dalyvavo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus organizuojamoje virtualioje pamokoje „Menas mirties akistatoje: Vilniaus geto teatras bei muzika”, paminėdami Tarptautinę Holokausto aukų dieną. Pamokos metu mokiniai sužinojo, kad Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių okupacinės valdžios Vilniuje įsteigtame žydų gete  buvo aktyviai puoselėjama kultūrinė veikla. Nepaisant nepakeliamų gyvenimo sąlygų, tvyrant badui, nepritekliui, užkrečiamoms ligoms bei realiai grėsmei bet kuriuo momentu netekti gyvybės, Vilniaus gete įkalinti žydų tautybės žmonės nesiliovė tikėti gyvenimu, jų viltį palaikė aktyvus įsitraukimas į teatrinę bei muzikinę veiklą. Pamokos pabaigoje mokiniai pasitikrino žinias, dalyvaudami smagioje viktorinoje.

 

Virtualios pamokos „Menas mirties akistatoje: Vilniaus geto teatras bei muzika” akimirkos


Kaip mes šventėme Sausio 13 - ąją

        Šaltą sausio  ryto  tamsą šldė pro lankus matoma plevenenčių žvakelių šviesa. Ji priminė, kuo mums svarbi Sausio 13 - oji ir kodėl mes ją švenčiame štai jau 30 metų. Renginiai, turėję vykti visoje Lietuvoje, o ypač Vilniuje, buvo sustabdyti karantino, tačiau niekas negali sustabdyti žmogaus noro atsiminti tai, kas jam brangu. Tai ir mes, Grigiškių gimnazijos mokiniai, sėdome į savo jau per kelis mėnesius tapusias įprastas darbo vietas jaukiuose namuose, įsisegėme Neužmirštuoles ir prisiminėme, KAS MUMS YRA LAISVĖ. Taigi su Laisvės gynėjų diena visus! Pasidžiaukite mūsų mintimis ir kūryba. 
 
       Laisvė - ją galima suprasti įvairiai. Laisvė gali būti fizinė, dvasinė, asmeninė. Bet kokiu atveju laisvės samprata rodo jokio spaudimo žmogui nebuvimą, galimybę veikti pagal savo pažiūras ir pageidavimus. Žmonės laisvės troško visais laikais, nes ji buvo labai vertinama, net kartais atiduodavo savo gyvybę vien dėl laisvės. Daugelis karų  prasidėdavo dėl laisvės. Šiuolaikiniame gyvenime žmogus gali jaustis laisvas. Jam suteiktos tokios teisės, kurios suteikia galimybę pakankamai laisvai judėti po pasaulį ir gali pasirinkti religiją, politines pažiūras, taip pat gyvenimo būdą. Milijonai žmonių praeityje apie tai galėjo tik svajoti! 

Viktorija Podlipajeva, 8a

 

           Šiais laikais žmogui labai pasisekė, nes jis pats gali priimti sprendimą, pasirinkti, kas jam patinka, daryti tai, ko nori. Kiekvienam laisvė yra skirtinga ir turi savo prasmę.  Man laisvė tai  mano nuomonė ir sugebėjimas priimti sprendimus, net jei kitų nuomonė skiriasi nuo mano. Visų pirma, tai yra teisė rinktis ir kalbėti, galiu pasakyti, pavyzdžiui, ką galvoju, ko noriu ir prieš ką esu Aš galiu ramiai nuspręsti, ką noriu veikti gyvenime.. Aš galiu išreikšti savo emocijas ir jausmus. Aš turiu galimybę pasirinkti kokį tikėjimą, kokio noriu. Aš pati galiu pasirinkti, ką daryti tam tikroje situacijoje. Aš galiu pasirinkti hobį, net jei daugelis sako, kad tai ne mano, ar reikia rinktis rimtesnį dalyką. Aš galiu lengvai realizuoti save kaip asmenybę, klausytis bet kokios muzikos, žiūrėti filmus, skaityti knygas, net jei kas nors to nesupranta ar mano, kad mano blogas skonis. Taip pat galiu išsirinkti man patinkančius drabužius, rūpintis savo plaukais ir išvaizda, galiu  išbandyti ką nors naujo, nes tai mano gyvenimas. Bet taip pat suprantu, kad negaliu padaryti visko, ko noriu, nes galiu pakenkti kitiems žmonėms, kartais nesakau visko, nes galiu ką nors įžeisti, esu atsakinga už savo veiksmus ir turiu valdytis, bet tai irgi mano pasirinkimas.

    Laisvę turi visi žmonės, tik kiekvienas ją suvokia kitaip.

Karina Moisejeva, 8a

 

Sausio 13-ojį

       Prasidėjo tai 1991 metais sausio mėnesį, kai Sovietų sąjungos vadovas  Michailas Gorbačiovas pareiškė , kad Lietuva turėtų priklausyt SSRS. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis pasipriešino atsakydamas SSRS prezidentui, kad Lietuva taip lengvai nepasiduos. Nuo sausio antros dienos prasideda protestai, ginantys vienos ir kitos šalies teises. SSRS karių pajėgos vis baugina visą Aukščiausiąją  Tarybą, kad pasiduotų, bet laisvė yra svarbiausia žmogaus svajonė ir teisė, o ją norėjo įgyvendinti Vytautas Landsbergis ir jo kolegos. Sovietai nepasiduoda ir sausio 8 dieną kariuomenė didina karių skaičių. Siunčia žinią V. Landsbergiui, sakydami trauktis geruoju. V. Landsbergis atsako - veiksmais priešinsis Sovietų Sąjungai, skambina į užsienį pagalbos. Iki sausio dvyliktos ryto SSRS kariuomenė užgrobė kai kuriuos valstybės pastatus, pavyzdžiui,  spaudos rūmus.  Aukščiausioji Taryba nesutiko atiduoti Lietuvos, nes laisvė yra stebuklas - laisva kalba, laisvas tikėjimas ir laisvas pasirinkimas gyventi. Atėjo sausio 12- osios vakaras, dvidešimt trečia valanda. Valanda, kuri nurodo pradžią, kai nuo Šiaurės miestelio iki Karoliniškių  pradėjo važiuoti su  tankais, karinių pajėgų sunkvežimiais sovietų kareiviai.  Tai buvo metas,  kai iš visų Lietuvos kampelių susirinkę  žmonės degino laužus ir susikibę  už rankų tikėjosi, kad Sovietų kariuomenė trauksis.  Ir štai tamsi sausio tryliktosios naktis, šūviai, perspėjantys trauktis nuo televizijos bokšto. Bet žmonės nebijo kovoti už laisvę ir toliau stovi, kariai liepia pasitraukti -  vienas kitas traukiasi, dauguma stovi už laisvę. Tankai važiuoja į žmones, daugybę sužeidžia. Keturiolika žmonių, viena iš jų mergina Loreta Asanavičiūtė, kiti vyrai, jie visi buvo nuo 17 iki 60 metų.  Tiek Lietuva turi žuvusiųjų.  Laisvė jums ir garbė, mūsų herojai, Lietuvos laisvės gynėjai. Ačiū, kad išpildėte mūsų svajonę būti laisviems, ačiū visiems, kurie gynė laisvę.

Erikas Bažko,   7c

 

Kūrybiniai darbai - Neužmirštuolės

1 darbas - adatų pagalvėlė, Arina Vysockaja, 8a klasė

2 darbas - piešinys, Milana Čudinaitė, 5a klasė

3 darbas - popierinių gėlių kompozicija, Gabrielė Kelminskaitė, 5 a klasė (viršuje)

 

       


Detaliau »