Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazija
Vilniaus savivaldybės
Grigiškių gimnazija
Kalba:  ltruenpl
Tel./faks (8 5) 243 2555
Adresas Kovo 11-osios g. 21, Grigiškės, Vilniaus m. sav.
El  paštas rastine@grigiskiuvidurine.vilnius.lm.lt
 
Kraunasi...

Virtuali pamoka „Menas mirties akistatoje: Vilniaus geto teatras bei muzika“

        Sausio 29 d. IIa klasės mokiniai kartu su lietuvių kalbos mokytoja V. Kuzmitovičiūte dalyvavo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus organizuojamoje virtualioje pamokoje „Menas mirties akistatoje: Vilniaus geto teatras bei muzika”, paminėdami Tarptautinę Holokausto aukų dieną. Pamokos metu mokiniai sužinojo, kad Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių okupacinės valdžios Vilniuje įsteigtame žydų gete  buvo aktyviai puoselėjama kultūrinė veikla. Nepaisant nepakeliamų gyvenimo sąlygų, tvyrant badui, nepritekliui, užkrečiamoms ligoms bei realiai grėsmei bet kuriuo momentu netekti gyvybės, Vilniaus gete įkalinti žydų tautybės žmonės nesiliovė tikėti gyvenimu, jų viltį palaikė aktyvus įsitraukimas į teatrinę bei muzikinę veiklą. Pamokos pabaigoje mokiniai pasitikrino žinias, dalyvaudami smagioje viktorinoje.

 

Virtualios pamokos „Menas mirties akistatoje: Vilniaus geto teatras bei muzika” akimirkos


Kaip mes šventėme Sausio 13 - ąją

        Šaltą sausio  ryto  tamsą šldė pro lankus matoma plevenenčių žvakelių šviesa. Ji priminė, kuo mums svarbi Sausio 13 - oji ir kodėl mes ją švenčiame štai jau 30 metų. Renginiai, turėję vykti visoje Lietuvoje, o ypač Vilniuje, buvo sustabdyti karantino, tačiau niekas negali sustabdyti žmogaus noro atsiminti tai, kas jam brangu. Tai ir mes, Grigiškių gimnazijos mokiniai, sėdome į savo jau per kelis mėnesius tapusias įprastas darbo vietas jaukiuose namuose, įsisegėme Neužmirštuoles ir prisiminėme, KAS MUMS YRA LAISVĖ. Taigi su Laisvės gynėjų diena visus! Pasidžiaukite mūsų mintimis ir kūryba. 
 
       Laisvė - ją galima suprasti įvairiai. Laisvė gali būti fizinė, dvasinė, asmeninė. Bet kokiu atveju laisvės samprata rodo jokio spaudimo žmogui nebuvimą, galimybę veikti pagal savo pažiūras ir pageidavimus. Žmonės laisvės troško visais laikais, nes ji buvo labai vertinama, net kartais atiduodavo savo gyvybę vien dėl laisvės. Daugelis karų  prasidėdavo dėl laisvės. Šiuolaikiniame gyvenime žmogus gali jaustis laisvas. Jam suteiktos tokios teisės, kurios suteikia galimybę pakankamai laisvai judėti po pasaulį ir gali pasirinkti religiją, politines pažiūras, taip pat gyvenimo būdą. Milijonai žmonių praeityje apie tai galėjo tik svajoti! 

Viktorija Podlipajeva, 8a

 

           Šiais laikais žmogui labai pasisekė, nes jis pats gali priimti sprendimą, pasirinkti, kas jam patinka, daryti tai, ko nori. Kiekvienam laisvė yra skirtinga ir turi savo prasmę.  Man laisvė tai  mano nuomonė ir sugebėjimas priimti sprendimus, net jei kitų nuomonė skiriasi nuo mano. Visų pirma, tai yra teisė rinktis ir kalbėti, galiu pasakyti, pavyzdžiui, ką galvoju, ko noriu ir prieš ką esu Aš galiu ramiai nuspręsti, ką noriu veikti gyvenime.. Aš galiu išreikšti savo emocijas ir jausmus. Aš turiu galimybę pasirinkti kokį tikėjimą, kokio noriu. Aš pati galiu pasirinkti, ką daryti tam tikroje situacijoje. Aš galiu pasirinkti hobį, net jei daugelis sako, kad tai ne mano, ar reikia rinktis rimtesnį dalyką. Aš galiu lengvai realizuoti save kaip asmenybę, klausytis bet kokios muzikos, žiūrėti filmus, skaityti knygas, net jei kas nors to nesupranta ar mano, kad mano blogas skonis. Taip pat galiu išsirinkti man patinkančius drabužius, rūpintis savo plaukais ir išvaizda, galiu  išbandyti ką nors naujo, nes tai mano gyvenimas. Bet taip pat suprantu, kad negaliu padaryti visko, ko noriu, nes galiu pakenkti kitiems žmonėms, kartais nesakau visko, nes galiu ką nors įžeisti, esu atsakinga už savo veiksmus ir turiu valdytis, bet tai irgi mano pasirinkimas.

    Laisvę turi visi žmonės, tik kiekvienas ją suvokia kitaip.

Karina Moisejeva, 8a

 

Sausio 13-ojį

       Prasidėjo tai 1991 metais sausio mėnesį, kai Sovietų sąjungos vadovas  Michailas Gorbačiovas pareiškė , kad Lietuva turėtų priklausyt SSRS. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis pasipriešino atsakydamas SSRS prezidentui, kad Lietuva taip lengvai nepasiduos. Nuo sausio antros dienos prasideda protestai, ginantys vienos ir kitos šalies teises. SSRS karių pajėgos vis baugina visą Aukščiausiąją  Tarybą, kad pasiduotų, bet laisvė yra svarbiausia žmogaus svajonė ir teisė, o ją norėjo įgyvendinti Vytautas Landsbergis ir jo kolegos. Sovietai nepasiduoda ir sausio 8 dieną kariuomenė didina karių skaičių. Siunčia žinią V. Landsbergiui, sakydami trauktis geruoju. V. Landsbergis atsako - veiksmais priešinsis Sovietų Sąjungai, skambina į užsienį pagalbos. Iki sausio dvyliktos ryto SSRS kariuomenė užgrobė kai kuriuos valstybės pastatus, pavyzdžiui,  spaudos rūmus.  Aukščiausioji Taryba nesutiko atiduoti Lietuvos, nes laisvė yra stebuklas - laisva kalba, laisvas tikėjimas ir laisvas pasirinkimas gyventi. Atėjo sausio 12- osios vakaras, dvidešimt trečia valanda. Valanda, kuri nurodo pradžią, kai nuo Šiaurės miestelio iki Karoliniškių  pradėjo važiuoti su  tankais, karinių pajėgų sunkvežimiais sovietų kareiviai.  Tai buvo metas,  kai iš visų Lietuvos kampelių susirinkę  žmonės degino laužus ir susikibę  už rankų tikėjosi, kad Sovietų kariuomenė trauksis.  Ir štai tamsi sausio tryliktosios naktis, šūviai, perspėjantys trauktis nuo televizijos bokšto. Bet žmonės nebijo kovoti už laisvę ir toliau stovi, kariai liepia pasitraukti -  vienas kitas traukiasi, dauguma stovi už laisvę. Tankai važiuoja į žmones, daugybę sužeidžia. Keturiolika žmonių, viena iš jų mergina Loreta Asanavičiūtė, kiti vyrai, jie visi buvo nuo 17 iki 60 metų.  Tiek Lietuva turi žuvusiųjų.  Laisvė jums ir garbė, mūsų herojai, Lietuvos laisvės gynėjai. Ačiū, kad išpildėte mūsų svajonę būti laisviems, ačiū visiems, kurie gynė laisvę.

Erikas Bažko,   7c

 

Kūrybiniai darbai - Neužmirštuolės

1 darbas - adatų pagalvėlė, Arina Vysockaja, 8a klasė

2 darbas - piešinys, Milana Čudinaitė, 5a klasė

3 darbas - popierinių gėlių kompozicija, Gabrielė Kelminskaitė, 5 a klasė (viršuje)

 

       


Detaliau »

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena

         Laiko tėkmėje kruvinieji 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiai liko už trisdešimties metų. Žmogaus gyvenime – tai nemažas laiko tarpsnis. Per tą laiką kai kurie kraupių įvykių liudininkai jau išėjo Amžinybėn, užaugo nauja žmonių karta.            

      Sunku patikėti, kad Sausio 13-osios nakčiai jau 30 metų. Šią naktį dažnai pavadiname kruvinąją arba išbandymų naktimi. Manau, kad galima būtų pavadinti ir mūsų vienybės, ryžto, garbės naktimi, kuri leido išbrėkšti visai kitam rytui. Laikas, lyg upės vanduo – daug ką nuneša, sumaišo. Ir tai, kas vieniems atrodė ir atrodo nepaprastai svarbu, tragiška, didvyriška, dabar kitiems gali atrodyti tik kaip tolima, dabarčiai nelabai svarbi istorija.

      Bet nevalia Sausio 13-osios nakties pamiršti, nes tuo metu sprendėsi laisvos Lietuvos valstybės, lietuvių tautos likimas. To meto dienos ir naktys, mano žmonių karta šimtmečiui lėmė Lietuvos ateitį, netgi garbę. Taip, išsaugoti Kovo 11-osios Aktu paskelbtą Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymą, buvo mūsų visų pati švenčiausia pareiga, kuri tada galėjo pareikalauti ypatingos tvirtybės, drąsos ir netgi aukų. Deja, jų nepavyko išvengti. Tad Sausio 13-osios naktis tapo ir skausmo naktimi.

          

             Jokie tankai, jokios kulkos neįveikė mūsų laisvės ir nepriklausomybės troškimo.
         Tautos istorijoje trisdešimt metų – lyg akimirksnis, daugelis įvykių prašuoliuoja kaip kino juostoje, tačiau Sausio 13-osios įvykiai – gyvi metraščiuose, laikraščių puslapiuose ir daugelio atmintyje.

           Viniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijos mokytojai ir mokiniai kviečia prisiminti šios dienos minėjimo akimirkas.

Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijos mokytojų ir mokinių Sausio 13-osios renginiai (minint 30-ąsias Sausio 13-osios metines)

Data

Renginys

Koordinatorius

2021

13 d.

8.00-8.10

1- 4 kl., 5-8 kl., I-IV kl. dalyvavimas pilietinėje iniciatyvoje ,,Atmintis gyva, nes liudija". Pilietinė iniciatyva organizuojama 14 kartą (languose uždegti vienybės ir atminimo žvakutes).

Dalia Gaurytė

Dalyviai – visi Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijos mokytojai, gimnazijos bendruomenė

Integruotos istorijos, pilietiškumo pagrindų, geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokos, skirtos Lietuvos laisvės gynėjų 30-osioms metinėms:

9 d.

,,Pilietuviškumo pamoka Laisvės gynėjams atminti“.

II a kl.

Daiva Griškevičienė

10 d.

Įrašai ,,Kalbantys apie Sausio 13-ąją“.

Violeta Dilkienė

11 d.

Stendas ,,Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena”.

Violeta Dilkienė,

Gražina Pleskevičiūtė,

Dalia Gaurytė

11 d.

Atviruko kūrimas socialiniam partneriui

(Sausio 13-osios progimnazijai)

Nijolė Jodkienė,

Gražina Pleskevičiūtė

11, 13 d.

Geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokos 6 a, 6 b kl. mokiniams ,,(Ne)atrastas Vilnius: memorialas Sausio 13-osios aukoms atminti“ (sausio 11, 13 d.).

Gražina Pleskevičiūtė,

Dalia Gaurytė,

Viktorija Kuzmitovičiūtė

12 d.

Pamoka tema „1918-1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų žemėlapis“ – II gimn. klasės.

 

Gražina Pleskevičiūtė,

Dalia Gaurytė,

Daiva Griškevičienė

 

13 d.

LRT nuotoliniai renginiai 5-8 kl., I-IV gimn. kl.

 

Daiva Griškevičienė,

Gražina Pleskevičiūtė,

Dalia Gaurytė

13 d.

Neformalaus ugdymo metu 7 b ir 9 b kl. mokiniai gamins koliažą, skirtą Laisvės gynėjų 30-ečiui paminėti, ir kvies Grigiškių bendruomenę keliauti Lietuvos nepriklausomybės keliu.

Daiva Griškevičienė,

Gražina Pleskevičiūtė,

Dalia Gaurytė

13 d.

Pokalbiai tema ,,Kaip aš suprantu žodį LAISVĖ?“,  klausimai – atsakymai apie Sausio 13-ąją (1a, 1 b, 2 a, 4 a kl.).

Rita Juchnevičienė

13 d.

Viktorina „Ką žinau apie Lietuvą“ IV a gimn. kl..

Dalia Gaurytė

13 d.

Netradicinės pamokos 1 c, 2 b, 3 a, 3 b kl. ,,Ką aš žinau apie Sausio 13-ąją?”. (Sausio 13-osios pristatymai ir kūrybiniai darbeliai)

Audronė Antropikienė

13 d.

„Kalbanti Sausio 13-osios istorija. Lietuvos radijas ir televizija” - 9 kl.

 

Daiva Griškevičienė,

Gražina Pleskevičiūtė

13 d.

Akcija ,,Atmintis gyva, nes liudija”. Virtualios technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos ir geografijos pamokos mokiniams – kūrybinės dirbtuvės- gaminame neužmirštuoles.

Irena Pomarnacka,

Nijolė Jodkienė,

Vilma Markevičienė,

Violeta Dilkienė,

Dalia Gaurytė,

Gražina Pleskevičiūtė,

Daiva Griškevičienė

13 d.

Samprotavimo pastraipa ,,Kas man yra laisvė?”.

Vilma Markevičienė

13 d.

Integruotos lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos pamokos ,,Atmintis gyva, nes liudija” (I a, I b, II b gimn. kl.).

Nijolė Mačiulienė,

Božena Senkevič

13 d.

IIIa mokiniai sinchroninės pamokos metu pažiūrės šį filmą ir parašys 2-3 sakinių refleksiją (Sausio 13 - oji. Iš LRT archyvų 1991 - Bing video)

Violeta Dilkienė

13 d.

Ic klasėje sinchroninės pamokos metu mokiniai pažiūrės filmą ,,Sausio 13 - oji. Iš LRT archyvų 1991 - Bing video“ ir parašys trumpą laišką pasirinktam laisvės gynėjui.

Violeta Dilkienė

13 d.

Unikali radijo ekskursija „Kalbanti sausio 13-osios istorija“ (IIa, 8a, 7b, 6a kl.)

Viktorija Kuzmitovičiūtė

13 d.

Pamokos, skirtos Sausio 13-osios  įvykiams

(5a, 5b, 8b, 9c, III gimn. kl. B lygis).

Božena Senkevič

Mokinių darbai


KVIETIMAS Į JAUNŲJŲ GEOGRAFŲ MOKYKLĄ

Jaunųjų Geografų Mokykla (JGM) skelbia 2021 metų naujokų kvietimą ir kviečia prisijungti 9 (I gimnazijos) klasės mokinius, norinčius pažinti (ir išmokti pažinti) savo geografinę aplinką, keliauti po Lietuvą ir už jos ribų, išplėsti geografinį akiratį bendraminčių tarpe linksmoje, turistinėje ir mokslinėje aplinkoje.  
 
Mokiniai, išreiškę norą stoti į JGM, užpildo internetinę anketą (https://goo.gl/forms/GvcLUXVRIYOxe9b63)  iki sausio 20 d., kurioje, be kontaktinių duomenų, turi parašyti motyvacinį laišką (apie 200 žodžių). 
 
Apie JGM veiklą plačiau sužinoti galima interneto svetainėje www.jgm.lt
 

Gruodžio 11-oji – TARPTAUTINĖ KALNŲ DIENA

Ar žinote, kad:

 – Aukščiausi pasaulio kalnai – Everestas. Jo aukštis – 8848 metrai.

– Kai kurie kalnai turi ne vieną pavadinimą. Aukščiausias pasaulio kalnas Everestas šį pavadinimą gavo 1865 m. Anglų Karališkoji geografijos taryba jį pavadino vieno iš pirmųjų tyrinėtojų Džordžo Everesto garbei. 

– Žodis alpinizmas (sporto šaka, kopimas į sunkiai pasiekiamas kalnų viršūnes) yra kilęs iš Alpių pavadinimo. Pirmą kartą į Everestą 1953 m. kovo 29 d. įkopė Edmundas Hilaris (Naujoji Zelandija) ir Tensingas Norgėjus (Nepalas).

– Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas (1993-05-07) pirmasis iš Baltijos valstybių yra įkopęs ir iškėlęs nacionalinę vėliavą ne tik aukščiausio Žemės kalno – Everesto – viršūnėje, bet ir aukščiausiose visų žemynų viršukalnėse.

– Aukščiausia Lietuvos vieta Medininkų aukštumoje Aukštojo kalnas – 293,84 m.

 

Visą savaitę gimnazijos mokiniai geografijos pamokų metu keliavo po gražiausius kalnų regionus, o savo įspūdžius dailės pamokų metu įamžino piešiniuose. Tad kitą savaitę gimnazijos tinklalapyje bus publikuojama mokinių virtuali paroda „Žiema kalnuose“. 

Šią savaitę IV a gimn. kl. mokiniai klasės valandėlės tema buvo skirta karjeros ugdymui. Abiturientai ne kalbėjo apie alpinistų, kalnų gelbėtojų profesijas, bet ir žiūrėjo bei aptarė dokumentinį filmą apie legendinį alpinistą, keliautoją, pirmąjį lietuvį, įkopusį į Everestą, Vladą Vitkauską.


Gerbiami gimnazijos bendruomenės nariai,

Vadovaudamiesi Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 30-2704/20 „DĖL UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE KARANTINO SĄLYGOMIS“ priešmokyklinis ugdymas, pradinis ugdymas bei visos dienos mokyklos grupių veikla Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijoje vykdoma įprastu būdu, laikantis visų saugumo reikalavimų, o 5-8 kl. ir I-IV gimn. klasių mokiniams ugdymas ir toliau organizuojamas nuotoliniu būdu iki š. m. gruodžio 17 d.

 

Būkite sveiki!

Administracija