Gegužė 24 d. 4b klasės mokiniai dalyvavo edukacinėje pamokoje Pinigų muziejuje. Mokiniai pamatė XIV a. – XXI a. monetas ir banknotus, sužinojo pinigų istoriją Lietuvoje ir užsienyje. Ketvirtokai atsakinėjo į interaktyvios viktorinos klausimus, galėjo nusikaldinti monetas. Didelį įspūdį mokiniams paliko milijono centų piramidė, įtraukta į Gineso rekordų knygą. Ekskursijoje moksleiviai kartu su Pinigų muziejaus gidais apžiūrėjo muziejaus ekspoziciją, susipažino su pinigų atsiradimo istorija, patys pasigamino unikalių Pinigų muziejaus suvenyrų. 4b klasė su mokytoja Alesia Romanovskienė labai dėkingi gidui - specialistei Nijolei Butkevičienei už įspūdingą edukacinę pamoką.

Klasės vadovė Alesia Romanovskienė.

Daugiau nuotraukų galite rasti ČIA:

        Projektą inicijavo V.Pavliukovič, padėjo įgyvendinti gimnazijos pedagogės V.Anikanova ir B.Balkūnienė su savo ugdytiniais- priešmokyklinė grupė „ABĖCĖLĖ“, 2b ir 3b klasių mokiniai.

          Projekto tikslas – skatinti vaikus domėtis knygelėmis, turtinti žodyną bei plėtoti sakytinės ir rašytinės kalbos gebėjimus, ugdyti vaikų saviraišką ir kūrybiškumą.

     Projektas vyko keliais etapais, iš pradžių mokiniai susipažino su sąvokomis: knyga, autorius, pasaka. Projekte dalyvaujančių klasių pedagogai kartu su mokiniais nagrinėjo eiliuotas pasakas. Pagilinta komunikavimo kompetencija: herojų charakterizavimas, pasakos siužeto prisiminimas, pasakų elementų imitavimas.. Sukurtos dekoracijos lėlių teatrui -  pagaminta širma, pasiūtos bei nupieštos pasakų veikėjų lėlės.

     Projektą vainikavo nuostabus vaikų  pasirodymas, buvo suvaidintos dvi  pasakos: С.Маршак «Сказка о глупом мышонке», «Мельник, мальчик и осел»; muzikinė pasakėlė-dainelė „Песенка мышонка». Į pasirodymą buvo pakviesti gimnazijos administracijos atstovai, pradinių klasių mokiniai bei pedagogai.

Pasirodymo fragmentus galite pamatyti ČIA

Daugiau nuotraukų

               Gegužės 18 d. I a klasės mokiniai mokykliniu autobusu išvažiavo į Dzūkiją ieškoti rašytojo Vinco Krėvės pėdsakų. Pirmiausia jie pažintį su Merkine, kurioje mokėsi būsimasis rašytojas, pradėjo šio miestelio istorijos muziejuje. Neįtikėtina, tačiau būtent Merkinėje prieš 600 metų Vilniui buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės. Edukacija tęsėsi, ir mokiniai iš muziejaus patraukė pasižvalgyti po apylinkes. Čia irgi laukė daug netikėtumų - Dzūkijos nacionaliniame parke įsikūręs lankytojų centras atskleidė senovinius lašišų žvejojimo būdus ir paslaptį, kad ties Merkinės piliakalniu susijungia ne dvi upės (Merkys ir Nemunas), bet net keturios. Teko pažinti ir rašytojo V. Krėvės giminaitę, dirbančią rašytojo vaikystės namuose įkurtame muziejuje. Pasižvalgę nuo piliakalnio ir pažadėję grįžti, mokiniai grįžo į Vilnių. O gal kuris namuose susirado ir V. Krėvės knygą? Juk dabar skaityti ją daug maloniau. 

Daugiau nuotraukų

              Šiais metais skaitymo projekte „Laimė yra lapė“ dalyvavo 1-4 klasių mokiniai. Lietuvių kalbos  pamokų metu skaitėme vieną populiariausių vaikų knygų ,,Laimė yra lapė“. Mokiniai noriai dalyvavo diskusijose, svarstė, kas yra LAIMĖ, rinko medžiagą apie lapės išvaizdą, gyvenamąją vietą, domėjosi, kuo minta, kūrė aprašymus, piešė, klausėsi dainos ,,Lapė snapė“. Pamokų metu  buvo išsamiai nagrinėjama  knyga, aptariami  kone kiekvieną dieną užduodami klausimai ,,Kas yra laimė?‘‘, ,,Ko reikia, kad būtum laimingas?‘‘, ,,Ar daugiau, reiškia geriau?‘‘ ... Buvo svarstyta, kas yra tikra draugystė, ar jai reikia išbandymų? Gražiausiais darbais galima pasigrožėti mokyklos antrajame aukšte bei bibliotekoje.

Atsakingos lietuvių k. mokytojos  R. Juchnevičienė,  A. Oleškevičienė, A. Antropikienė

Daugiau darbų

             Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijos mokinių (Nikita Leonovič, German Surkov, Karina Moisejeva, Daria Smotkina, Arina Vysockaja) ir mokytojų (koordinatorė Daiva Griškevičienė, anglų kalbos mokytoja Natalija Oniščiuk) grupė gegužės 9-13 dienomis vykdė Erasmus+ projekto UNESCO culture ambassadors mobilumą C2 Turkijoje (Karabuk). Pagrindinis mobilumo tikslas buvo susipažinti su vietovės UNESCO paveldu, aptarti ir palyginti Turkijos ir projekto šalių partnerių valstybinių institucijų indėlį organizuojant UNESCO objektų apsaugą. Viešnagės Turkijoje metu mokiniai ir mokytojai aplankė Stambulą. Ypatingas dėmesys buvo skirtas Sofijos soborui (arba Haghia Sophia - Šventoji Sofija). Šis pastatas laikomas vienu garsiausių objektų ne tik Stambule, bet ir visoje Turkijoje. Pradėtas statyti VI a. imperatoriaus Justiniano įsakymu (ant prieš tai dviejų buvusių bazilikų degėsių), pastatas laikomas iškiliausiu bizantų architektūros statiniu. Jo architektai - Anthemios iš Tralio (Tralle) ir Isodoros iš Mileto (Milete). 1453 m. sultonas Mahomedas pavertė baziliką mečete. Pagrindinė bazilikos puošmena - milžiniškas kupolas, kuris iš apačios atrodo lyg besklandantis ore. Baziliką taip pat puošia mozaikos, freskos ir marmurinės skulptūros, atkeliavusios dar iš Bizantijos laikų. Aplankyta ir  Sultono Ahmedo mečetė arba Mėlynoji mečetė. Mečetė pastatyta XVII a. Osmano imperijos sultono Ahmedo I paliepimu. Tikroji jos paskirtis ginčytina, kadangi priešais stovi Sofijos soboras, kuris tuo metu jau buvo perkonstruotas į mečetę. Spėjama, jog sultonas tiesiog norėjo sunaikinti kelis rūmus, priklausiusius imperiniams ministrams, tad jų vietoje ir pastatė Mėlynąją mečetę, nepaisant lėšų stygiaus ir dvasininkų nepritarimo. Savo išvaizda mečetė yra visiškai priešinga Sofijos soborui. Mėlynoji mečetė yra įspūdinga iš išorės (dėl pilko akmens ji matoma net iš tolimų Stambulo kampelių).

       Kitas labai įdomus UNESCO saugomas miestas yra Šafranbolu. Safranbolu miestas priklausė Romos provincijai –Paflagonija ir per savo istoriją pergyveno daug civilizacijų: Romos, Bizantijos, Seldžiukų, Osmanų imperijas. Osmanų imperijos laikais, miestas buvo svarbiu šilko kelio centru, karavanų kelio prekybos kelyje iš Kastamonu į Stambulą. Miesto mečetės, bankai ir medresės buvo pastatytos XIV a. Pastatyti mediniai, medžio raižiniais puošti ir įvairiomis spalvomis išdažyti, gyvenamieji namai, lėmė aplinkinių Turkijos miestų architektūros stilių. Safranbolu buvo osmanų sultono šeimos artimųjų ir didžiųjų vizirių rezidencija. Miesto pavadinimas kilęs iš čia auginamo prieskonio – šafrano, nes Safranbolu buvo šio prieskonio auginimo centru. Ir dabar, netoliese esančiame Davutobasio kaimelyje, yra auginamas daržinis krokas. Safranbolu senamiestyje išliko 1008 istoriniai pastatai ir įrengimai, atspindintys turkišką architektūrą. Tai 25 mečetės, 8 istoriniai fontanai, 5 turkiškos pirtys, 3 karavansarajai (karavanų vilkstinių užvažiuojamieji namai), bokštas su laikrodžiu, saulės laikrodis, senovinė ligoninė, akvedukas ir šimtai pastatų bei rūmų. Taip pat yra antikinių laikų miesto apsauginis pylimas ir istoriniai tiltai.

      Amasra yra nedidelis Juodosios jūros uosto miestelis Bartino provincijoje , Turkijoje , anksčiau žinomas kaip Amastris .Miestas šiandien yra labai vertinamas dėl savo paplūdimių ir gamtos, todėl turizmas tapo svarbiausia jo gyventojų veikla. 2010 metais gyveno 6500 gyventojų. Amasra turi dvi salas: didžioji vadinama Büyük ada ("Didžioji sala"), mažesnė - Tavşan adası ("Triušių sala"). Po Amasros apgulties ją aneksavo Osmanų imperija. Šiai vietovei taip pat yra suteikta UNESCO apsauga.

           Mobilumo Turkijoje metu mūsų mokyklos mokiniai pristatė Lietuvoje saugomus UNESCO objektus, taip pat sukūrė linksmą video filmuką apie Vilnių.

Video filmuką galima pamatyti čia:

https://youtu.be/i47shpcHHzU

Daugiau nuotraukų

             Mūsų gimnazija vykdydama respublikinį projektą Mokyklos - Europos parlamento ambasadorės. kaip ir kasmet organizavo įvairius renginius Europos dienai paminėti. Mokiniai atliko įvairias užduotis, ieškojo informacijos apie Europos Sąjungą, bet ir aktyviai dalyvavo Europos egzamine. Renginius organizavo geografijos mokytoja Gražina Pleskevičiūtė, pavaduotojos ugdymui Ala Vakar ir Dalia Gaurytė.

Projekto koordinatorė istorijos mokytoja Daiva Griškevičienė

Dar viena akimirka