Rugsėjo 27 dieną  mūsų  gimnazijos fojė  susirinkę  mokiniai ir mokytojai paminėjo Baltijos jūros dieną. Renginį organizavo Mokinių taryba. Dailės ir technologijų mokytoja ekspertė I.Pomarnacka  su mokiniais į fojė „atskraidino“ žuvėdras, 1 – 5 klasių ir priešmokyklinio ugdymo mokinių kūriniai papuošė palanges ir sienas, ant  jų pagaminti iš popieriaus po bangas plaukiojo laiveliai. Mokinių tarybos  nariai demonstravo filmą ,,Blue Planet“.

         Mokytojos J.Šuškevič ir O. Kločka  susirinkusiesiems papasakojo apie Baltijos jūrą, pateikė įvairių faktų ir pabrėžė jūros svarbą Lietuvai. Renginio  esmė - telkti gimnazijos   mokinius į bendruomenę, skleisti visuomenėje jūrinės kultūros pagrindus, mokyti, šviesti senosios žemdirbiškos Lietuvos žmones jūrine dvasia, supažindinti juos su jūros turtais ir Baltijos teikiamomis galimybėmis. Jūros dienos šventė gimnazijoje buvo įdomi, džiaugsminga ir informatyvi, tuo įsitikinti galite pažiūrėję į nuotraukas. 

Daugiau nuotraukų

      2016-2017 m. m. gimnazijos 5a, 5b bei I – III klasių  mokiniai( su auklėtojais T.Biskupska ir S.Beneckiene), dalyvaujantys istorijos – geografijos projekte „Lietuvos valstybės sostinės“, rugsėjo 23 d. praleido laikinojoje tarpukario sostinėje Kaune. Istorijos mokytoja Božena Senkevič pirmajai integruotai edukacinei pamokai netradicinėje aplinkoje pakvietė į Vytauto Didžiojo Karo muziejų. Penktokai „Kaip senovėje kariauta‘‘ pamokos metu susipažino su viduramžių Lietuvos karybos raida, naudotais ginklais - kalavijais, kirviais, ietimis, lankais, buitimi bei kario kasdienybe sunkiu kovų su kryžiuočiais laikotarpiu. Didelį įspūdį dalyviams padarė galimybė tapti „tikrais kariais". Gimnazistai dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Karinė paslaptis" ir susipažino su raštų šifravimo istorija bei patys bandė atskleisti Pirmosios Lietuvos Respublikos kariuomenės tarnybos karines paslaptis naudodamiesi Lietuvos kariuomenės 1932 m. „Šifravimo vadovėliu".

      Antrajai pamokai keliavome į Kauno senamiestį. Istorijos mokytoja Božena papasakojo senamiesčio istoriją, atskleidė daug įdomių paslapčių ir legendų apie Kauno senosios pilies, kunigų seminarijos, Arkikatedros bei rotušės istorijas, pasivaikščiojome Nemuno pakrantėje, ,,ilgiausiu‘‘ XIX a. tiltu, kuriuo 1812 m. žygiavo Napoleono armija, o geografijos mokytoja Gražina papasakojo apie didžiausią Nemuno upės potvynį , kuris užfiksuotas specialiu ženklu prie šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios. Zoologijos sode susitikome su gyvūnais, kurių gimtinė ne Lietuva, o Afrikos, Amerikos, Azijos bei Australijos žemynai.

      Linksmąją ilgąją pertraukėlę praleidome Velnių muziejuje su besišypsiančiais, gudriais, įdomiais velniūkščiais.

Susitiksime kitose Lietuvos sostinėse !

Daugiau nuotraukų

              Rugsėjo 23-ioji Grigiškių gimnazijose- ekskursijų diena. 6a, 6b, 7b ir IIb klasių mokiniai yra 2015-2016 mokslo metų lankomumo konkurso nugalėtojai, todėl gimnazija juos premijavo ir apmokėjo dalį ekskursijos. Pasitarus su auklėtojomis J. Jodkiene, Nijole Mačiuliene ir Liucija Stefanovič, buvo nutarta vykti į Anykščių kraštą. Ekskursija turėjo atitikti visų skonį.

                       Mėgstančius pramogas puikiai nuteikė rogučių trasa. Klykdami leidosi nuo Kalitos kalno mokiniai, mokytojai ir lydintys tėveliai.

                      Negalima buvo pamiršti garsiojo Anykščių šilelio. Iš pradžių nuėjome prie Puntuko akmens, kurį tariamai nešė velnias ir pametė vidur miško. Vėliau priėjome Lajų taką, nutįsusį ties medžių lajomis. Pasigėrėjome nuostabiais vaizdais, įkvėpėme dozę natūralaus šviežio ir gryno miško kvapo, juk tai - garsusis Anykščių šilelis.

                      Anykščių krašte gausu literatūrinių vietų. Aplankėme Niūronyse Jono Biliūno gimtinę. Mokiniams buvo smagu, suvokti, kad čia gyveno jų skaitytų kūrinių ,,Kliudžiau“, ,,Brisiaus galas“, ,,Joniukas“ ir ,,Laimės žiburys“ autorius. Nuvykome ir prie Laimės žiburio.

                      Pačiame Anykščių centre stovi aukščiausia Lietuvoje šv.Mato bažnyčia. Iš Bažnyčios bokšto gėrėjomės nuostabia panorama. Prie bažnyčios yra Antano Baranausko paminklas, o visai šalia sėdi ir Antanas Vienuolis- Žukauskas. Čia pat įsikūręs ir Angelų muziejus.

                      Ekskursiją baigėme garsiojo  siauruko muziejuje. Pavažinėję siauruoju geležinkeliu, pavaikštinėję po muziejų ir pamatę veikiantį garvežio modelį, leidomės į namus.

                      Pavargę, bet labai laimingi vakare grįžome į Grigiškes.

Daugiau nuotraukų

       Debesuotą rudens dieną rugsėjo 23, 5c klasės mokiniai kartu su klasės auklėtoja išvyko į nuotykių parką "Ąžuolynė", netoli Aukštadvario, kur turėjo galimybę linksmai praleisti laiką, bei dar geriau pažinti vienas kitą.
      Parkas "Ąžuolynė" yra viena iš didžiausių pramogų parkų Lietuvoje, kur kiekvienas mažas ar suaugęs randa sau veiklos. Šiuo metu veikia 8 trasos  bei daug nusileidimų lynais virš ežerėlio ir sausumoje, iš kurių vienas yra net 350 m. Visos trasos suskirstytos pagal sudėtingumą, todėl kiekvienas, įvertinęs savo galimybes, gali pasirinkti tinkamiausią sau variantą. Mokiniai išbandė visais įmanomas trasas, nuo mokomosios iki sudėtingesnių. Bet didžiausią įspūdį paliko linai, kuriais 5c klasės mokiniai leidosi su dideliu noru ir entuziazmu.
       Be to, klasė turėjo galimybę papietauti kartu vienoje iš pavėsinių, esančių parko teritorijoje, kur visi kartu dalinosi savo įspūdžiais bei emocijomis.
        Grįžome pavargę, bet kupini įspūdžių, kurie išliks atmintyje amžinai.

Daugiau nuotraukų

     3 a klasės mokinių kelionė į Europos parką prasidėjo rugsėjo 23 d. rytą. Europos parkas – tai nuostabi vieta už Vilniaus, kur susilieja menas, nuostabi gamta, pramogos ir poilsis. Europos parkas  - viena iš įspūdingiausių šiuolaikinio meno  po atviru dangumi vieta. Muziejus įkurtas skulptoriaus Gintaro Karoso iniciatyva. Mokiniai, keliaudami nuo vienos skulptūros prie kitos, klausėsi gido, turėdami išversti informaciją iš lietuvių kalbos. Tai buvo puikus dviejų kalbų integravimo pavyzdys. Vaikai turėjo galimybę nusifotografuoti su pareigūnu ir medžiotoju, su  Pinokiu ir Gintare su balionu. Trumpai sustojo prie paminklo skirto Lietuvos rašytojui Kristijonui Donelaičiui. Įdomiausia vaikams buvo edukacinė pamoka – lobio ieškojimas. Pamokos tikslas – apibūdinti gautas mokinių žinias apie skulptūras ir sužinoti, koks labai svarbus vaikams žodis paslėptas dėlionėje...

Daugiau nuotraukų

              Rugsėjo 23 d. IIIa klasės mokiniai kartu su klasės auklėtoja aplankė Vilniaus paveikslų galerijos parodą „Portretai dvarų kolekcijose” ir dalyvavo edukacinėje programoje. Mokiniai susipažino su didikų portretų paroda ir pasigilino į heraldikos paslaptis. Ši paroda – puiki galimybė susipažinti su išlikusiomis didikų portretų kolekcijomis ir jų istorija, išgirsti įdomių faktų iš garsių giminių – Tiškevičių, Karpių, Oginskių, Riomerių, Tyzenhauzų, Pliaterių, Zubovų ir kitų – gyvenimo, pažvelgti į didikų giminių istoriją, tyrinėjant anuomet gyvenusių žmonių portretus. Kiekviename Lietuvos dvare galėjai išvysti giminių portretų kolekcijas – įamžinančias šeimos istoriją, jos įtaką ir nuopelnus visuomenei. Herbo atsiradimo istorija siekia viduramžius. Europos riterių turnyrų ir karo žygio metu pradėti naudoti skiriamieji ženklai vėliau tapo herbais. Jais puošė vėliavas, skydus, apsiaustus. Juose galėjo būti vaizduojamos ir geometrinės figūros, ir fantastinės būtybės – grifonai, vienaragiai. Herbai buvo paveldimi ir pabrėžė privilegijuotą padėtį. Valdovų herbai tapdavo ir valstybės herbais. Lietuvoje pirmieji herbai kilo iš kunigaikščių atspaudų. 1413 m. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei su Lenkija sudarius Horodlės uniją, 47 lietuvių ir žemaičių bajorams buvo suteikti lenkų šeimų herbai, kurie jungė net po kelis šimtus skirtingų giminių. Praktinėje užsiėmimo dalyje  mokiniai aptarė herbuose vyraujančią simbolių kalbą, elementų reikšmes; vadovaudamiesi heraldikos taisyklėmis, dekoravo atvirukus – herbinius skydus.

Daugiau nuotraukų