Neformalusis švietimas

PATVIRTINTA

Vilniaus savivaldybės

Grigiškių gimnazijos direktoriaus

2019 m. birželio mėn. 19  d.

įsakymu Nr.V- 257

 

 

VILNIAUS SAVIVALDYBĖS GRIGIŠKIŲ GIMNAZIJOS

NEFORMALIOJO UGDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Neformalusis  vaikų ugdymas  mokykloje   įgyvendinamas  pagal  Neformaliojo   vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-554.
2. Neformalusis  ugdymas   –   organizuojama   ir  mokinio  krepšelio  lėšomis finansuojama neformaliojo vaikų švietimo veikla, skirta mokinių, pasirinkusių meninę, sportinę, technologinę ar panašią veiklą, asmeninėms, socialinėms edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti.
3. Neformaliojo vaikų švietimo tikslas  –  yra ugdyti kompetencijas, teikiančias galimybių asmeniui tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo ir saviraiškos poreikius. Vaiko  pasirinkta  veikla ugdyti  kompetencijas, kurios ypač svarbios  jo, o vėliau ir suaugusiojo gyvenime – socialines, edukacines, asmenines, profesines. Šioms kompetencijoms ugdyti kaip priemonė naudojama tradiciškai vaikams įdomi veikla (muzika, šokis, sportas, menas ir kt.).
4. Neformaliojo vaikų švietimo uždaviniai:
   1. ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą;
   2. ugdyti pagarbą žmogaus teisėms, orumą, pilietiškumą, tautiškumą, demokratišką požiūrį į pasaulėžiūrų, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę;
   3.  ugdyti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje;
   4. spręsti socialinės integracijos problemas: mažiau galimybių turinčių (esančių iš kultūriškai, geografiškai, socialiai ir ekonomiškai nepalankios aplinkos ar turinčių specialiųjų poreikių), ypatingų poreikių (itin gabių ir talentingų) vaikų, integravimas į visuomeninį gyvenimą, socialinių problemų sprendimas;
   5. padėti spręsti integravimosi į darbo rinką problemas;
   6. tobulinti tam tikros srities žinias, gebėjimus ir įgūdžius, suteikti asmeniui papildomų dalykinių kompetencijų.
5. Neformaliojo  vaikų  švietimo  paskirtis  –  tenkinti  mokinių  pažinimo,  lavinimosi  ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais; tai svarbi viso ugdymo proceso grandis, padedanti moksleiviui įgyti asmenybinę ir sociokultūrinę brandą. Neformalusis ugdymas padeda mokiniui plėtoti savo kūrybines galias, ugdo kultūrinę, tautinę ir  pilietinę savimonę, išryškina polinkius, žadina jo aktyvumą, savarankiškumą, atskleidžia įvairius gebėjimus, moko bendrauti, sudaro sąlygas džiaugtis savo pasiekimais. Mokinio dalyvavimas neformaliojo ugdymo veikloje suteikia jam pasitikėjimo savo jėgomis, kas labai reikalinga įsisavinant įvairių mokomųjų dalykų žinias. Aktyvus dalyvavimas neformaliame mokyklos gyvenime ugdo mokinio pasididžiavimą savo mokymo įstaiga, bendruomeniškumo jausmą.

 

II. NEFORMALAUS UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

     6. Neformalusis ugdymas organizuojamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

• mokinių polinkius ir poreikius;
• tėvų pageidavimus; mokinių  amžių;
• pedagogų sugebėjimą organizuoti tą ar kitą popamokinę  veiklą;
• bendrojo lavinimo mokyklų bendrųjų ugdymo planų reikalavimus ir mokyklos ugdymo planą bei skiriamų valandų skaičių;
• mokinių krepšeliui skirtas lėšas;
•  mokyklos tikslus ir uždavinius.

     7. Neformaliojo ugdymo valandos gali būti skiriamos:

• meniniam ugdymui ( muzikos, šokio, dailės kryptys);
• kūno kultūrai ir sportui;
• gabių mokinių poreikiams tenkint;
• techninei kūrybai bei technologijoms.

    8. Neformaliojo ugdymo paklausa ateinantiems mokslo metams tiriama balandžio-gegužės mėnesiais:

1.  mokiniai siūlo, kokius būrelius norėtų lankyti ateinančiais mokslo metais;
2.  mokytojai siūlo neformaliojo ugdymo programas;
3.  mokyklos administracija sudaro būrelių sąrašą pagal pasiūlymus;
4.  neformaliojo ugdymo būrelių pasirinkimas vyksta iki rugsėjo 5 d.;
5.  neformaliojo ugdymo grupių vadovai pateikia mokyklos administracijai mokinių sąrašus ir programas ne vėliau kaip iki rugsėjo 10 d. Neformaliojo ugdymo programas tvirtina mokyklos direktorė;
6.  neformaliojo ugdymo  valandos skiriamos mokyklos direktoriaus įsakymu;
7.  neformaliojo ugdymo grupę sudaro mažiausiai 10 mokinių, išskirtiniais atvejais 6 mokiniai;
8.  į sporto būrelius mokiniai atrenkami pagal gydytojo pažymas;
9.  mokytojas turi galimybę per mokslo metus suburti neformaliojo ugdymo grupę, jei yra laisvų valandų, tik ne vėliau kaip iki kovo mėnesio;
10.  neformaliojo ugdymo grupės darbą pradeda ne vėliau kaip nuo rugsėjo 10 d.;
11.  grupė gali pradėti veikti ir kitu laiku, nuo tos dienos, kai patvirtinama.

1. Neformalusis ugdymas  fiksuojamas  elektroniniame dienyne sudarant neformaliojo ugdymo laikinąsias grupes.

10. Rugsėjo   mėnesį   sudaromas visų būrelių tvarkaraštis.   

11. Būrelio   vadovas  užtikrina   higienos  normos   reikalavimų  laikymąsi   bei  atsako už mokinių saugumą užsiėmimų metu.

12. Neformaliojo ugdymo būrelių mokinių sudėtis metų eigoje gali keistis.

13. Neformaliojo ugdymo būrelių vadovai  mokinių  veiklos  rezultatus  demonstruoja per mokslo metus  organizuodami   parodas, koncertus, dalyvaudami įvairiuose  renginiuose, šventėse, spartakiadose, varžybose, konkursuose mokykloje, seniūnijoje, mieste ar šalyje.

14. Už veiklos pasiekimus mokiniai ir jų vadovai skatinami mokyklos padėkos raštais.

 

 

                        

Adresas: Kovo 11-osios g. 21, 27105 Vilnius. Tel. (8~5) 243 2555. El.paštas rastine@grigiskiuvidurine.vilnius.lm.lt. 
Steigėjas Vilniaus miesto savivaldybė. Teisinė forma Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Gimnazija teikia ikimokyklinį, pradinį, bendrąjį pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. 
Mokomoji kalba rusų ir lenkų. Kodas 190661333. Duomenys kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre. 
© 2015-2018 Biudžetinė įstaiga Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazija. Visos teisės saugomos. Svetainės turinį kopijuoti griežtai draudžiama.